Skanusis pyragas

Kartą buvo pyragas. Jis nebuvo paprastas kepinys, nes kiekvieną kartą, kai kas paragaudavo, pyragas atsinaujindavo ir tapdavo daug didesnis. Taip pat dar labai kvepėjo. Taip jis tapo pyragų karaliumi. Gyveno ant aukšto kalno, pyragų pilyje, ir stengėsi per daug nekvepėti, kad jo nesuvalgytų.

Karalius laukė, kol kas ateis paragauti ir jį pagirs.

Vieną dieną atėjo trys mergaitės. Pyragas pakėlė antakį.

– Ko jūs norit? – paklausė karalius.

– Mes norim gauti receptą, kad padaryti labai gardų pyragą, - pasakė jauniausia.

– Hmmm… Na gerai, bet vyriausia negalės girdėti, vidurinioji negalės kalbėti, o tu negalėsi matyti. Štai jūsų receptas! Dabar eikit iš čia.

Mergaitės išėjo ir ėjo labai ilgai, kol grįžo namo. Jos įėjo į virtuvę ir pamatė, kad yra betvarkė. Greitai susitvarkė. Tuomet užrišo šaliką ant jauniausios akių, kad ši negalėtų matyti. Vyriausiai įkišo ausines į ausis, kad negalėtų girdėt. Viduriniai ant burnos lipino lipnią juostą. Mergaitės pradėjo dirbti, bet viskas nėjo taip, kaip norėjo. Jos susipyko su ta, kuri negalėjo girdėti. Jauniausia labai pyko, nes nieko nematė ir padarė betvarkę. Jauniausia su vyriausiąja nebesišnekėjo visą dieną.

Kitą dieną mergaitės iš naujo dirbo. Kai jos padarė pyragą, mergaitės ėjo labai ilgą kelią atgal pas pyragų karalių.

– Va, jūsų pyragas. Pabandykit.

Karalius paėmė kasnelį ir nusišypsojo.

– Labai skanus. Bet kažko dar trūksta?

– Mes darėm viską, kaip reikėjo. – sakė mergaitės.

– Meilės trūksta. – tarė pyragas, kol žiūrėjo į savo ilgą barzdą.

Mergaitės nepastebėjo, kad padarė pyragą iš pykčio ir nesirūpino viena kita.

Visos pasakėlės