Kaip lapeliai padeda vaikui nusiraminti

Kartais vaikui reikia kažko labai paprasto, kad galėtų susigrąžinti vidinę pusiausvyrą.
Tuomet gali padėti lapeliai – jie sujungia judesį, pojūtį, ritmą ir mokymąsi į vieną švelnų, raminantį veiksmą.

Kūno nusiraminimas per ritmą ir pojūtį

Ritmas ramina kūną

Klijuodamas lapelius, vaikas kartoja tą patį judesį: paima, priliečia, prispaudžia.
Pasikartojantis ritmas ramina kūną. Nurimus kūnui kvėpavimas sulėtėja, o mintys nurimsta. Amygdala – smegenų dalis, kuri perspėja apie pavojų – nutyla, kai vaikas daro kažką paprasto ir nuspėjamo.

Pirštų galiukų lietimas padeda kūnui atsipalaiduoti

Smulkūs judesiai aktyvina motorines ir sensorines smegenų sritis, o jos savo ruožtu „įjungia“ prefrontalinę žievę — smegenų dalį, kuri padeda vaikui:

• Sutelkti dėmesį,

• nusiraminti,

• valdyti emocijas,

• priimti mažus sprendimus.

Tai yra viena iš priežasčių, kodėl raminančios veiklos dažnai yra smulkios, lėtos ir pasikartojančios.

Kūno perėjimas į ramybės režimą – klajoklio nervo aktyvavimas

Kai suaktyvėja klajoklis nervas, kūnas iš įtampos pereina į ramybės būseną: širdies ritmas sulėtėja, kvėpavimas tampa gilesnis ir tolygesnis, raumenys atsipalaiduoja, o streso hormonų sumažėja. Kūnas pereina iš „kovok arba bėk“ į „ilsėkis ir atsistatyk“ būseną, todėl lengviau susikaupti, valdyti emocijas ir vėl jausti save bei aplinką.

Švelnūs, nuspėjami pirštų galiukų pojūčiai

Pirštų galiukai yra labai jautrūs, nes juose yra gausu nervų galūnių. Švelnūs, nuspėjami pojūčiai (popieriaus tekstūra, lengvas lipnumas, prispaudimas) siunčia raminančius signalus į smegenis. Šie signalai padeda aktyvuoti klajoklį nervą.

Natūraliai sulėtėjęs kvėpavimas

Atliekant lėtus, tikslius judesius, kvėpavimas savaime sulėtėja.
O būtent lėtas iškvėpimas yra pagrindinis signalas klajokliui nervui, kad kūnas gali pereiti į ramybės režimą.

Lėti, ritmingi judesiai

Kai vaikas lėtai paima, priliečia ir prispaudžia lapelį, kūnas pereina į ritmą, kuris yra labai artimas raminančioms veikloms (lingavimui, supimui, glostymui).
Lėtas, monotoniškas judesys yra vienas stipriausių klajoklio nervo aktyvatorių.

Vaikas jaučia, kad gali valdyti situaciją

Kai emocijos stiprios, vaikui labai svarbu turėti bent vieną dalyką, kurį jis gali kontroliuoti.
Lapeliai suteikia šią galimybę: vaikas pats renkasi, kur klijuoti, kaip klijuoti, kiek klijuoti. Tai mažas, bet labai svarbus būdas atkurti saugumo jausmą.

Mokymasis per rūšiavimą ir tvarką

Vaikai geriausiai mokosi tada, kai gali rūšiuoti, grupuoti, lyginti.
Klijuodamas lapelius, vaikas:

• priskiria, kas kur tinka,

• mato, kas liko,

• gali pasitaisyti.

Tai stiprina darbinę atmintį, lankstų mąstymą ir gebėjimą pastebėti ryšius – viską, kas svarbu kalbai ir savireguliacijai.

Kodėl Šypsenėlės priemonės ramina?

Šypsenėlės priemonės sukurtos būtent taip, kad padėtų vaikui nusiraminti ir sutelkti dėmesį. Kiekvienas lapelis, kiekviena užduotis yra apgalvota taip, kad:

• būtų lengva pradėti,

• būtų aišku, ką daryti,

• būtų saugu klysti ir taisytis,

• būtų galima pajausti kontrolę,

• būtų galima atgauti pusiausvyrą ir nusiraminti.

Tai nėra tik užduotys. Tai priemonės, kurios leidžia vaikui pajausti:
„Aš galiu. Aš moku. Aš saugus.“

Baimė ir mokymosi santykis

Kaip padėti vaikui, kai jis negali mokytis, nes bijo suklysti.

Susijusi tema