Baimės ir mokymosi santykis

Baimė yra natūrali apsaugos sistema. Ji padeda vaikui pastebėti pavojų, greičiau reaguoti ir saugotis. Tad baimė yra netgi naudinga. Tačiau mokantis ji gali trukdyti, nes smegenys negali vienu metu būti apsaugos ir mokymosi režime.

Baimės įtaka mokymuisi: kas vyksta smegenyse?

Kai vaikui per trumpą laiką tenka įsisavinti daug informacijos, jis gali pradėti jausti įtampą ar nerimą. Tokiu metu smegenys pirmiausia rūpinasi saugumu, todėl suaktyvėja emocinis centras – amigdala.

Kai amigdala suaktyvėja, smegenys pereina į budresnę, jautresnę būseną. Tai yra natūrali reakcija. Tačiau sritys, kurios padeda susikaupti, planuoti, taisyti klaidas ir įsiminti naują informaciją, veikia silpniau. Smegenų dalis, atsakingą už mokymąsi, baimės būsenoje beveik neveikia.

Todėl baimės metu vaikas gali:

• nebegirdėti dalies informacijos,

• sunkiai susikaupti,

• nebepriimti naujų žinių,

• klaidas gali matyti kaip grėsmę, o ne kaip mokymosi signalą.

Pačios vaiko emocijos netrukdo mokymuisi. Jos praneša, ko vaikui šiuo metu reikia: daugiau laiko, mažesnio krūvio ar saugumo jausmo.

Kai vaikas jaučiasi saugus, aktyvuojasi prefrontalinė žievė. Tai yra smegenų dalis, atsakinga už dėmesį, planavimą, problemų sprendimą ir naujos informacijos įsiminimą. Tuomet smegenys įsijungia į mokymosi rėžimą.

Baimės įtaka priimant sprendimus

Priimdami sprendimus mes visi – tiek vaikai, tiek suaugę – vadovaujamės emocijomis.
Mūsų smegenys turi du pagrindinius siekius:

• išvengti skausmo,

• siekti malonumo.

Kai vaikas bijo suklysti, jo smegenys automatiškai renkasi išvengti skausmo. Tai nėra sąmoningas sprendimas – tai natūrali biologinė reakcija.

Dėl to vaikas gali:

• vengti užduoties,

• rinktis lengvesnį kelią,

• nebepriimti naujos informacijos,

• daryti daugiau klaidų vien iš įtampos.

Vaikas, norėdamas išvengti vieno sunkumo, susiduria su nauja problema. Kaip mūsų senoliai pasakytų – „nuo vilko bėgo, ant meškos užbėgo“.

Užburtas ratas

1. Atsiranda baimė.

2. Amigdala perima kontrolę.

3. Mokymasis sustoja.

4. Vaikas dar labiau bijo.

5. Informacija neįsimenama

6. Vaikas dar labiau vengia mokslų.

Kaip padėti vaikui?

Kai užduotis atitinka vaiko gebėjimus, vaikas jaučia, kad gali susitvarkyti. Tuomet jis išlieka ramus, o ramybės būsenoje smegenys yra imlios naujai informacijai.

Pateikti vaiko lygį atitinkančią informaciją

Kaip padėti vaikui greičiau įsiminti?

Norėdami padėti vaikui greičiau įsiminti pateiktą informaciją, galime:

• Kurti asociacijas – jos paverčia informaciją vaizdais, o vaizdai įsimenami greičiausiai.

• Pateikti informaciją žaidimo forma – žaidimas mažina baimę ir aktyvina smalsumą.

• Pritaikyti informaciją pagal vystymosi stadiją – kai užduotis atitinka brandą, vaikas jaučiasi saugus.

Smegenys mokosi tik tada, kai jaučiasi saugios. Ramybės būsena atveria kelią smalsumui, o smalsumas – mokymuisi.

Kai vaikas turi išmokti didelį kiekį informacijos per trumpą laiką, jis patenka į užburtą ratą:

Susijusi tema

Vaiko savarankiškumas

Kaip padėti vaikui jaustis saugiai, kai jis ugdo savarankiškumą.