Vaizdus suvokiame taip greitai todėl, kad regos sistema turi tiesioginį kelią į smegenų sritis, atsakingas už emocijas ir greitą reakciją.
Daugiau nei 50% visų jutimo receptorių yra akyse, o beveik pusė smegenų žievės skirta regos apdorojimui. Tai reiškia, kad vaizdai yra pagrindinis būdas, kuriuo mūsų smegenys supranta pasaulį.

Tai evoliucinis saugumo mechanizmas.

Atminties veikimo principas

Vaizdai įsimenami greičiau nei žodžiai

Visi žinome, kad atmintis skirstoma į trumpalaikę ir ilgalaikę.
Trumpalaikę atmintį galima įsivaizduoti kaip darbo stalą – ant jo dedame tai, su kuo dirbame dabar. Kai stalas apkrautas, naujai informacijai vietos nebelieka. Todėl informacija yra rūšiuojama – dalis „išmetama“, o kita dalis sudedama į stalčių – į ilgalaikę atmintį.
Vaikams šis procesas dar intensyvesnis: jų darbo atmintis yra mažesnė, todėl jie greičiau atsikrato to, kas jiems atrodo nesvarbu.

Mes dažnai nusiviliame, kai vaikai svarbią informaciją laiko nereikalinga ir išmeta į šiukšliadėžę.
Bet tai normalu – smegenys tiesiog saugo vietą tam, kas yra svarbu dabar.
Vaiko smegenys nėra „kempinė“, kuri sugeria viską. Jos yra išmintingas filtras, kuris išsaugo tik tai, kas prasminga, emociškai svarbu arba susiję su jo patirtimi.

Mūsų smegenys nuolat fiksuoja žodžius, mintis ir vaizdus – tačiau kiekvienas jų keliauja skirtingu greičiu. Kai suprasime, kokiu greičiu skirtingų tipų informacija pasiekia smegenis, taps aiškiau, kodėl vieni mokymosi būdai veiksmingesni, o kiti reikalauja daugiau pastangų.

Palyginkime:

Kalbame ir suvokiame apie 4 žodžius per sekundę.
Mąstome – nuo 16 iki 50 žodžių per sekundę.
O vaizdus suvokiame žaibiškai – smegenys supranta paveikslėlio reikšmę per 13 milisekundžių, tai yra iki 75 vaizdų per sekundę.

Šiuos skirtumus geriausiai parodo žemiau pateiktas grafikas.

Kaip greitai žmogaus smegenys priima informaciją

Nuo senų laikų vaizdai padėdavo išlikti, o šiandien – padeda suprasti pasaulį. Ryškūs ženklai, nuotraukos ar situacijos, kurios sujaudina vaiką, išlieka atmintyje ilgiausiai.

Smegenys negali išsaugoti visko, todėl jos natūraliai renkasi tai, kas atrodo svarbiausia – tai, kas pastebima greitai ir sukelia emociją.
Vaikas negali greitai įsiminti naujų žodžių. Jam reikia daugiau laiko, kad galėtų suprasti, susieti ir pajusti ryšį su tuo, ką girdi ar skaito.

Emocija ir vaizdas padeda vaikui „įklijuoti“ žodžius į atmintį.

Kaip atmintis „tvarkosi“

Kodėl vizualumas padeda prisiminti?

Vizuali informacija įsimenama greičiausiai, nes vaizdas vaikui yra trumpiausias kelias į supratimą, kadangi kelia emociją ir susidomėjimą. Vaizdinė informacija apdorojama akimirksniu, nes yra svarbesnė ir todėl ji lengviau išsaugoma.

Vizualumas sustiprina prisiminimus, nes padeda sustoti, pajusti ir suprasti.

Kodėl veikia asociacijos?

Asociacijos paverčia abstrakčią informaciją vaizdais ir mažomis istorijomis.
Kai priesaga tampa paukščiuku, priešdėlis – ežiuku, o žodžio dalys – traukinuku, vaikui informacija tampa artima, suprantama ir lengvai įsimenama.

Šypsenėlė, pagalba mokyklinukui, veiksminga todėl, kad vaikai mokosi ne iš taisyklių, o iš patyrimo. Kai vaikas gali matyti, liesti, judinti ar įsivaizduoti, informacija tampa gyva. Gyvi dalykai smegenyse išlieka daug ilgiau – todėl naujos žinios pagaliau randa vietą mokyklinuko atminties stalčiuje.

Šaltiniai:

Vaiko atminties veikimas
Gathercole & Alloway — Working Memory and Learning
Gazzaniga et al. — Cognitive Neuroscience
Phelps, E. A. — Emotion and Cognition
Kuhl, P. — Early Language Acquisition

Vizualumas ir asociacijos
Potter, M. C. — Rapid Serial Visual Presentation
Phelps, E. A. — Emotion and Cognition
Paivio, A. — Mental Representations: A Dual Coding Approach

Susijusi tema

Lapeliai nusiraminimui

Kas gali padėti vaikui nusiraminti ir lengviau įsiminti naują informaciją.