Sekimas pavyzdžiu

Kartą buvo braškė. Kol augo, turėjo brolį. Jis toks gražus, raudonas ir saldus atrodė. Blizgėjo, kai saulė švietė. Braškytė žiūrėdavo į savo brolį ir įsivaizduodavo, kad ji taip atrodys kai užaugs.

Tačiau kiekvieną dieną brolis vis mažiau ir mažiau blizgėjo, vis tamsesnis darėsi.

Pagaliau braškytė užaugo graži, blizganti ir tamsiai raudona. Aplinkiniai, kai braškę pamatydavo, norėdavo jos atsikąsti, bet persigalvodavo, nes nenorėjo tokios gražios uogos sugadinti.

Kol braškė tokia daili tupėjo, visai pamiršo savo brolį. Atsisuko į brolio pusę ir pamatė didžiulį, žaliu kailiu apsitraukusį kamuolį, nuo kurio kilo mažos dulkytės. Braškytė išsigando ir prašė visų, kad ją nuskintų, bet niekas nedrįso prie gražutės prisiliesti.

Galų gale, po kelių dienų, žaliasis kailis prarijo brašytę ir jos nebeliko.

Visos pasakėlės