Pamoka

Vieną kartą buvo debesėlis. Jis buvo liūdnas, nes niekas jo nepastebėjo. Pradėjo verkti. Tada pamatė vandenį. Debesiukas iškart nusileido ir sugėrė vandenį. Tada jis buvo labai linksmas. Paskui kitas debesis, kuris buvo didesnis už jį, pasakė:

– Būk atsargus, nes kitaip kažkas blogo nutiks.

Mažiukas debesėlis atsakė:

– Pfff, nesąmonės!

Po to debesiukas nušvilpė surasti dar vandens ir pastebėjo, kad nebebuvo baltas, bet tapo pilkas, o jo pilve darosi toks keistas jausmas. Debesėlis pradėjo lyti ir taip dingo kartu su vandeniu.

Paskui pienė užaugo ir pamatė kaip tas visas vanduo kyla į orą, ir vėl atsirado debesėlis, kuris atrodė... pasibaisėjęs. Debesis pasakė:

– Kaip buvo skaudu ir baisu!

Pienė truputį nusijuokė.

– Taigi debesis sakė būti atsargiai, ar ne?

Debesėlis nulėkė tolyn. Jis jau buvo didžiulis. Vėliau pamatė mažiuką debesiuką ir prisiminė, kaip jis buvo toks mažas. Debesis sušuko:

– Būk atsargus arba kažkas nutiks blogo.

Mažasis debesėlis pabėgo ir pradėjo lyti. Po kiek laiko dangus tapo giedras ir švarus.

Visos pasakėlės